vertenybė

vertenýbė sf. (1) Š, DŽ, vertenỹbė (2) KŽ 1. labai brangus daiktas: Vėplys – didelė vertenybė. Jo mėsa ir taukai – pagrindinis eskimų, čiukčių maistas T.Ivan. 2. didžiai vertas, vertingas dalykas, vertybė, vertumas: Literatūros, meno vertenýbės NdŽ. Protas ir valia yra tiedvi galios, kurias žmogus turi pavartoti darbe, norėdamas sukurti kultūrinę vertenybę S.Šalk. Vos dabar imame susigriebti, jog vis dėlto ir tada būta literatūrinių vertenybių Vaižg. Vieni miršta, žūsta dėl kitų laimės, dėl aukštųjų vertenybių A.Sm.